Simonas NiedvarasRašytojas minčių tyrinėtojasSome time ago
Šiandien pakalbėsiu apie emocijų pritaikymą, išnaudojimą darbe. Taip pat pridedu "core affect" teorijos būsenų skalę. https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=1748786411956203&id=100004745835407
Simonas Niedvaras
m.facebook.com

Appreciate
Comment
Book

Be the first to comment

Download Qoorio to talk & learn from other Humans
MORE INSIGHTS YOU MIGHT LIKE
Learn more by discovering other insights
Simonas NiedvarasRašytojas minčių tyrinėtojasSome time ago
Kaip minėjau ketinu pradėti konsultacinę veiklą nuo 2021 ir pagalvojau, kad derėtų plačiau papasakoti apie savo paslaugas, tai šiandien apie paslaugą Nr. 5 :) https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=1744163995751778&id=100004745835407
Simonas Niedvaras
m.facebook.com
1

Appreciate
Comment
Book
Elena KrukonytėPhotographer, Image maker & analystSome time ago
Mintys apie dizainą ir spalvas. Daugiau nei prieš 20 metų, 1998 gegužės 6 dieną Apple išleido iMac G3 kompiuterius. Dizainas pozityviai futuristiškas - spalvotas, skaidrus, aptakių formų korpuso dizainas spinduliuojantis jaunatviška pavasariška gyvybe, padėsiančia žmonijai pasiekti geresnį ir kūrybingesnį rytojų. Neveltui tuometinis Apple šūkis buvo "Think Different"... Į šiuos kompiuterius, sukurtus tais metais, kai pati gimiau, šiandien žvelgiu pro pilkos spalvos metalu papuošto kompiuterio ekraną. Dabartinis tiek kompų, tiek telefų dizainas nesikeičia jau pastaruosius 10 metų - žvelgiam į suvienodėjusias šlifuoto metalo dežutes - laptopus bei tapšnojam slidaus stiklo, sunkiai sugriebiamas ir vos delnuose telpančias plokšteles - telefonus. Ar Apple, ar Samsung, ar Sony, ar Huawei gali atskirti tik iš ant nugaroje priklijuoto sterilaus logotipo bei galbūt šiek tiek kitokios formos "home" mygtuko... Toks jausmelis, kad vėlyvųjų 90-ųjų ir ankstyvųjų 2000-ųjų jaunatviškas ir futuristiškai pozityvus dizainas tuo metu išgyveno maištu, identiteto paieškomis ir spalvomis paženklintą paauglystę, bet galų gale patyręs pasaulio pragmatizmą susitūpėjo, užaugo ir iki maždaug 2010-ųjų tapo nuobodžiai suvienodėjusiu minimalistiniu dizainu. Dabar į šį dizainą yra įvilktas bene kiekvienas elektroninis įrenginys - siurblys, kavamalė, taxioro vairuojamas sidabrinis Toyota Prius, Wi-Fi routeris, virdulys, televizorius bei mūsų kiekvieno turimas kompiuteris su telefonu. Dabartinis dizainas yra korektiškas, neutralus, nieko neįžeidžiantis, bet tuo paču ir jokių emocijų nesukeliantis vaizdelis. Bet iš esmės, kam to dizaino dabar reikia? Pagal idėją, šie daiktai nėra tikslas, o yra priemonės, priartinančios prie technologiškai pozityvios ateities - mes nesimėgaujame virdulyje vykstančiu vandens virimu, mes mėgaujamės užplikyta arbata. Tiesa, tai buitiškas pavyzdys. Kalbant apie aukštesnes idėjas, kaip, pavyzdžiui, apie žmogaus saviraišką ir įprasminimą, reiktų prisiminti įrenginį, kuriuo šiuolaikinis žmogus įprasmina savo egzistenciją 4 valandas per dieną - telefoną. Tačiau mes tas 4 valandas nesimėgaujame pačiu telefonu, prisilietimu prie jo, spalva ir dizainu, mes mėgaujamės telefone esančių programėlių sukeltais jausmais, mes siekiame didesnio dopamino išsiskyrimo kiekvieną kartą įkeldami nuotrauką, gaudami begales like'ų, komunikuodami su bendraminčiais. Dėl to mums tapo nebe taip svarbus įrenginio dizainas, nes mes po truputį paliekame šį pasaulį ir persikeliame į neapčiuopiamą, bet tiek pat jaudinantį virtualųjį pasaulį. Bet dizaino reikia ne vien tam, kad pasiektumėm tikslą, bet kad ir pasimėgautumėm procesu. Dizainas savo patogumu, funkcionalumu, optimalumu neturi atimti iš žmogaus jautrumo, neprisidėti prie aplinkos neutralizavimo. Tikrai geras dizainas turi įkvėpti žmogų gyventi. Tiek telefonai, tiek kompiuteriai tapo galingais ir sparčiais ginklais, kurie yra skirti užkariauti virtualų pasaulį. Galbūt dėl to ir nereikia kūrybingo ir gyvybe sklidino išorinio dizaino įrenginiui, kuris yra tik portalas, tik durys į kitą pasaulį? *** O čia jūsų akims šiek tiek spalvų: Apple iMac G3 reklama su The Rolling Stones daina "She's A Rainbow". https://www.youtube.com/watch?v=83nS4EGKU04
Apple Computer iMac G3 "Colors" Commercial
www.youtube.com

Appreciate
Comment
Book

Elena KrukonytėPhotographer, Image maker & analyst
, labai įdomu ir labai ačiū už dalinimasi įdomia informacija. Būtinai pasinagrinėsiu! Tik gaila, kad youtube linkas nebeaktyvus :(
Appreciate
View 1 more comment
Simona Burbaitė on KAS MAN PADEDA ĮVEIKTI NERIMĄ?blogger, author of the book, DJSome time ago
8 DALYKAI, KURIE MAN PADEDA ĮVEIKTI NERIMĄ. Anksčiau dažnai savęs klausdavau: „Ar ateis tokia diena, kai jau viską žinosiu? Kai niekada nebejausiu nerimo? Kai pagaliau mokėsiu tvarkytis su savo emocijomis? Kai visiškai save pažinsiu? Kai daugiau nebereiks stengtis ir dirbti su savimi?”. Dabar tokio klausimo sau nebeužduodu, nes supratau, kad savęs pažinimas yra viso gyvenimo procesas, o ne galutinė stotelė, kurią galima pasiekti greituoju traukiniu. Pasirodo, nerimas gali tapti puikiu gyvenimo kompasu – ženklu, kad einame netinkama kryptimi. Tik reikia tai pastebėti. Šiandien drąsinu nebijoti jaustis “ne taip” ir neneigti savo emocijų. Tikiu, kad dauguma jaučia nerimą (ypač šiuo metu). Aišku, kiekvienas labai skirtingai. Vieni jį patiria tik stresinėse situacijose, kiti turi ilgalaikį nerimą, kuris gali trukti ir visą gyvenimą. Aš dažnai nerimauju. Pati ne visada nesuprantu dėl ko, nes tam, atrodo, nebūna jokių aiškių priežasčių. O kartais būna ir net per daug aiškios. Nerimą pirmiausia pajaučiu fiziškai: lengvas galvos svaigimas, spaudžia kaklą ir krūtinę, pakyla pulsas, greitai pavargstu ir blogai miegu. Aš tai vadinu nerimo banga su kuria beveik išmokau susitvarkyti. Žemiau pasidalinsiu 8 dalykais, kurie man padeda įveikti, o gal greičiau susidraugauti su savo nerimu ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Galbūt, tai padės ir Jums. Skaitydami šį įrašą įsivaizduokite, kad ištiesiu Jums savo ranką ir sakau: “Žinau… Bet viskas bus gerai”. Trumpai apie mano patirtą panikos ataką – tada, kai gruodį pasidalinau savo istorija apie priepuolį Insta Stories (jis baigėsi sąmonės netekimu), gavau labai daug Jūsų žinučių su atviromis istorijomis ir patirtimis – ačiū Jums už tai. Bet dar daugiau žinučių gavau su prašymais pasidalinti tomis istorijomis. Tačiau suprantu, kad tai yra per daug asmeniška ir pasidalinti galiu tik savo patirtimi. Nemažai Jūsų sakė, kad po panikos atakų pradėjo vengti tų vietų ar situacijų, kurios galėtų sukelti ataką (pavyzdžiui, didelių susibūrimų, susitikimų su draugais ir t.t.). Tai noriu pasakyti, kad aš neketinau taip elgtis. Specialiai ėjau ir dariau viską, ko bijojau, kad nugalėčiau tas baimes. Noras gyventi normaliai, buvo didesnis, už, galbūt, paprastesnį problemos sprendimą – nuolat kažko vengti. Gali būti, kad panikos atakos jau yra ta riba, kada kūnas bando visais įmanomais būdais pasakyti, kad reikia sustoti ir įkvėpti gyvenimo – tą ir stengiuosi daryti. O po gruodžio mėnesio arti panikos atakos buvau vos vieną kartą, kai sausio pabaigoje su Matu skridome į Balį. Atsimenu lėktuve pradėjo trūkti oro, smarkiai plakė širdis, tirpo visos galūnės. Labai išsigandau, kad esu 10km virš žemės ir jei man kas nors nutiks nebus galimybės išlipti iš lėktuvo. Atrodė, kad galvoje sukosi filmas, kurio nepajėgiu sustabdyti. Kai suvoki, kad tuo momentu pati save “žudai” mintimis – iš tikrųjų pasidaro labai baisu. Tik nesuprantu ar pirma prasideda fiziniai pojūčiai ir tik po to užsisuka karuselė galvoje, kad mirsiu – ar atvirkščiai, ar viskas įvyksta viena metu. Ačiū Dievui, kad tada kažkaip sugebėjau nusiraminti ir neprivedžiau savęs prie blogiausios būsenos. Tai truko gal tik 15 minučių, bet kas yra nors kartą išgyvenęs panikos ataką – tikrai žino, koks kankinantis ir nemalonus tas jausmas. Fui. Jei jaučiu, kad kažkas panašaus artėja, stengiuosi “prigauti save” ir kažkokiu būdu įsižeminti (nerandu tam tinkamesnio žodžio), nes priepuolis gali pasikartoti netikėčiausiose situacijose/vietose. Svarbu žinoti, kaip elgtis ir dar perspėti artimuosius. Negarantuoju, kad tai, ką dabar perskaitysite Jums padės, bet man padėjo – atėjus panikos atakai turi nebijoti numirti. Iš tikrųjų. Neišvengiamas dalykas be mirties ir mokesčių yra ir faktas, kad mes nežinome, kokia bus ateitis ir dėl nieko negalime būti tikri. Mano siekiamybė – išmokti priimti gyvenimo netikrumą ir nesaugumą, jaustis patogiai apsuptai paslapties ir nežinomybės. Ramiai būti, niekur nebėgti ir stebėti, kas nutiks. Man atrodo, taip atrodo laisvė. Ir kaip rašo vienoje mano mylimoje knygoje apie nerimą: “Tam reikia daug kantrybės ir tiesiog nugyventi šioje žemėje pakankamai ilgai.” O dabar apie būdus, kurie man padeda prie to priartėti. 8 DALYKAI, KURIE MAN PADEDA SUSITVARKYTI SU NERIMU: 1. UŽDUODU SAU VIENĄ SVARBŲ KLAUSIMĄ. Stengiuosi prisiversti būti čia ir dabar ir paklausiu savęs: “Kas dabar mano gyvenime yra negerai?” Būtent DABAR. Ne vakar, ne rytoj, ne po metų, net ne po 5 minučių. Dėl ko nerimauju būtent šią akimirką? Jei šiuo metu jaučiat nerimą, galite dabar pabandyti, kai skaitote šituos žodžius, paklausti savęs to paties. Aš visada bandau įvardyti savo problemą nesistengdama jos pagražinti, bet ir neprisikurdama visokių nerealių scenarijų (kai nerimauju, tie scenarijai būna patys blogiausi, kaip filme be laimingos pabaigos). Aš gal įpratau “profilaktiškai” save sustabdyti ir vis paklausti, kas negerai – man tai labai padeda nepaleisti savo gyvenimo vadžių. 2. MEDITUOJU. Jaučiu, kad dažniausiai nerimas kyla dėl minčių, todėl meditacija man yra labai geras būdas nuraminti chaosą galvoje ir įsižeminti. Iš pradžių medituodavau su specialiais meditacijos įrašais, vėliau su ramia muzika, o šiandien medituoju tiesiog tyloje. Negalvokite, kad meditacijai reikia specialaus mokslo. Svarbu išsirinkti namuose vietą, kurioje visada medituosite (ilgainiui išmokau tą daryti netgi automobilyje, sėdėdama kavinėje ar būdama gamtoje – užsimerkiu ir pabūnu su savimi) ir, jei reikia, paskirti tam tikslų laiką. Medituoti galima bet kada ryte/dieną/vakare ir tiek laiko, kiek norisi. Be to, yra ir puikų meditacijos apps’ų, pavyzdžiui, HEADSPACE, RAMU. 3. REGULIARIAI LANKAUSI PAS PSICHOLOGĘ. Jau daugiau nei tris metus kiekvieną savaitę turiu vizitą pas psichologę – 2017 metais susirgau depresija, tada ieškojau pagalbos ir nuo to laiko šitų vizitų neapleidžiu. Man tai viena geriausių investicijų į save ir, tikriausiai, laukiamiausias savaitės susitikimas. Tai nereiškia, kad su manimi šiuo metu būtinai yra kažkas blogai ar aš sergu kokia nors psichine liga. Lankytis pas psichologą rekomenduočiau visiems be išimties, nes tai galimybė geriau save pažinti ir išmokti bei suprasti dauuug dalykų! Yra žmonių, kurie mano, kad po vieno apsilankymo pas psichologą jų gyvenimas apsivers aukštyn kojom. Arba dar blogiau – kad specialistas pakeis jų gyvenimą. Turiu nuvilti, nes neįvyks nei viena, nei kita. Viskas yra tik mūsų rankose ir tik mes priimame sprendimus ir darome veiksmus, tačiau su psichologo pagalba tai tampa šiek tiek lengviau. Vizitus pas psichologą prilyginčiau pasisodinimui save prieš veidrodį arba kitaip – akistata su savimi. Jis užduoda tokius klausimus, kurių, galbūt, savęs niekada neišdrįstum paklausti. 4. VAIKŠTAU PĖSČIOMIS. Visur, kur tik galiu ir kai turiu tokią galimybę. Kažkaip geriau pasidaro. Taip pat savaitgaliais labai patinka pasivaikščiojimai gamtoje (gamta ir grynas oras turi kažkokią magišką galią mane nuraminti) ir Vilniaus senamiestyje (mėgstu stebėti žmones ir nuostabius senamiesčio pastatus). 5. SPORTUOJU. Man tai = meditacijai. Užsiimdama malonia aktyvia veikla suteikiu sau prabangą apie nieką negalvoti. Tik žinoti, kad darau sau gera ir stiprinu savo kūną: kūnas fiziškai dirba, o protas ilsisi. Man labai patinka sportuoti sporto salėje su svoriais, daryti cardio ant laiptų, užsiimti muay thai ir šokti! 6. BANDAU IŠSIMIEGOTI KIEKVIENĄ NAKTĮ. Kai gruodį netekau sąmonės, po kelių dienų pasidariau kraujo tyrimus (nieko blogo nerado). Mano šeimos gydytoją pasiteiravo, koks yra mano miego rėžimas ir pasakė, kad būtinai reikia išsimiegoti kiekvieną naktį, nes kompensuoti miego yra neįmanoma ir tai dažnai būna priežastis, kodėl organizmas supyksta ir paskui daro cirkus. Manau panašiai buvo ir man – neužtekdavo miego, kad atgaučiau jėgas. Ir dabar ne visada pavyksta laikytis miego rėžimo, bet aš labai stengiuosi, nes kai tik išsibalansuoju – iškart jaučiu pasekmes. 7. NEPAMIRŠTU SUBALANSUOTOS MITYBOS. Neabejoju, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp to, ką valgome ir kaip rūpinamės savo kūnu. Maistas lemia mūsų fizinę ir psichinę būklę. Aš gerbiu savo kūną ir jam noriu duoti tik tai, kas geriausia. Kiek įmanoma, stengiuosi susiplanuoti dienos valgius, maistą gaminti namuose ir naudoti kokybiškus produktus. Kai mano mityba nėra padrika – jaučiuosi geriau ir saugiau, o tai neleidžia nerimui tapti padėties šeimininku. 8. DIGITAL DETOX. Praktikuoju kelis variantus. Pirmas – po 21 valandos vakaro išjungiu internetą telefone ir uždarau kompiuterį, net jei naršyklėje yra atidaryta keliolika skirtingų web skirtukų. Nieko tokio, kitą dieną viską galima susirasti iš naujo. Išorinių dirgiklių ribojimas nerimo klausimu labai padeda. Antras – viena diena per savaitę arba vienas savaitgalis per mėnesį, kai leidžiu sau iš viso neimti telefono į rankas. Neskaityti naujienų, nescroll’inti socialiniuose tinkluose ir t.t.. Leidžiu sau tiesiog… Būti. Su Matu kartais mėgstam trumpam pabėgti nuo miesto šurmulio į sodybą prie upės. Be to, ten nėra ryšio ir interneto. Man taip pat labai padeda knygos ir įvairūs podcast’tai. Žemiau dalinuosi keliais mėgstamiausias: Podcast’ai: Kaip prisijaukinti nerimą? Pokalbis su „Nerimo klinikos” įkūrėjomis Darja Norbute ir Ieva Žviniene Dialogas #9 – Ką reiškia būti savimi? Sultys. KAIP IŠLAIKYTI VIDINĘ RAMYBĘ TOKIU METU? GREITO GYVENIMO LĖTI POKALBIAI. Eugenijus Laurinaitis: Siekis būti tobulam yra beviltiškas Knygos: Sarah Wilson – „ĮVEIKTAS NERIMAS: pirmiausia pabaisą paverskime gražuole” David D. Burns – „Geros nuotaikos vadovas” Florence Falk – „Viena pati: moteriškos vienumos menas“ Gintarė Jankauskaitė – „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių be vaistų“ Įrašą norėčiau užbaigti su klausimu sau ir Jums: “Jei nugyvenus vieną gyvenimą, Tau duotų antrą – ką darytum kitaip?”

Appreciate
Comment
Book

Dovilė DaugvilaitėGetting things done in project management | 1st woman Human IPO in Baltics
Puikiai išdėstyta. Aš irgi visada sakau, kad svarbiausia daug miegot, gerai valgyt ir judėt. 💯
Appreciate
Download Qoorio to talk & learn from other Humans
Sign inJoin Qoorio
We use cookies to personalise content, provide social media features, and analyse our traffic. We value your privacy and only use the most necessary and analytical cookies. You can opt out at any time.