Simonas NiedvarasRašytojas minčių tyrinėtojasSome time ago
Sveiki, nuo 2021 -ųjų pradedu naują, ilgai puoselėtą konsultacinę veiklą. Tad jei turite pažįstamų, kuriems ši informacija galėtų būti naudinga ir pažinodami mane kaip žmogų vis dar manote, kad esu pakankamai kompetentingas konsultuoti, tai pasidalinkite šiuo postu su jais.
2

Appreciate
Comment
Book

Be the first to comment

Download Qoorio to talk & learn from other Humans
MORE INSIGHTS YOU MIGHT LIKE
Learn more by discovering other insights
Simona Burbaitė on KAS MAN PADEDA ĮVEIKTI NERIMĄ?blogger, author of the book, DJSome time ago
(NE)PATAIKAUTI KITIEMS. Anksčiau aš dažnai pataikaudavau. Kitų norams. Jų lūkesčiams, įsitikinimams ir nuomonei. Sutikdavau toleruoti man nebūtinai priimtiną kitų žmonių elgesį ar (ir) kalbas, nes buvau per daug užsiėmusi, kad jiems įtikčiau ir patikčiau. Man labai reikėjo tų žmonių pritarimo, kad jausčiausi pakankama ir saugi. Rinkausi jų komfortą vietoj savo. Iš visų jėgų lepinau kitus savo gerovės sąskaita. Jei šiuose keliuose sakiniuose radote kažką pažįstamo, manau šis įrašas Jums bus naudingas. Gera žinia ta, kad viską galima ištaisyti. Didžiausios mano problemos buvo tai, kad buvau nuolanki, norėjau visiems būti gera, mėgstama ir nemokėjau nustatyti ribų. Konkrečiai – psichologinių, kurios skiria emociškai žalingą ir nežalingą elgesį. Visi žmonės nori apsaugoti save nuo emocinės žalos ir tik sąmoningas ribų nustatymas tą leidžia padaryti. Bet man visada atrodė, kad tai kažkaip nepadoru ir savanaudiška, todėl pasiduodavau manipuliacijoms ir pati tą darydavau, vengdavau kalbėti atvirai ar kelti diskusijas. Įsikaliau į galvą, kad kažkam pasakyti NE iš viso neleistina, todėl vaidinau, kaip puikiai galiu suspėti visais pasirūpinti. Iki tol, kol nualinau save ir, pasirodo, visą tą laiką žmogus, kurį pirmiausia turėjau gelbėti buvau aš pati. Tada pajaučiau, kaip stipriai tokios nuostatos su detoksiškais santykiais on top man kenkia, ir spektaklis baigėsi – aš pradėjau trauktis iš savo (ir kitų) komforto scenos. Oi, zonos! Ir dabar, po šitiek laiko, Saulė niekada nepasakė Žemei: “Tu man skolinga.” Žiūrėk, kas nutinka tokiai meilei. Ji nušviečia dangų. – Rumi Prasidėjo taip reikalingas pokyčių ir augimo kelias, kuris vis dar tęsiasi. Tas procesas nėra lengvas, galbūt daug kam nepriimtinas, bet man gyvybiškai svarbus. Per paskutinius metus, kartu su psichologės pagalba, supratau svarbų dalyką – sveikos ir normalios ribos kyla iš meilės, o ne iš baimės ir jas turėti nėra gėda ar egoistiška. Tuo labiau, dėl to neturėčiau jaustis kalta. Gyvenimas tik vienas. Kas, jeigu ne aš, jį sukursiu tokį, kokį noriu? Man labai patinkančioje Jen Sincero knygoje “You are a badass: kaip nustoti abejoti savimi ir pasiimti iš gyvenimo viską, ko nori” yra tokia citata: “Kai žengi didelį žingsnį į priekį, gyvenimas dažnai tampa mėšlu prieš virsdamas prabangiu laikrodžiu.” Tiesiog detoksikacija tokia didelė, kad pradėjus pokyčius, atrodo, pasaulis slysta iš po kojų ir vienu metu net pradedi abejoti ar tikrai sprendimas keistis ir eiti pirmyn, ten kur trokšti yra geras. Bet čia tik testas – pažiūrėti ar nenori pasiduoti ir ar tikrai esi tam pasiruošęs. Kai mane supančių žmonių ratas pradėjo greitai retėti, iš pradžių pasijutau tarsi palikta už borto. Maždaug dabar nuskęsiu arba mirsiu iš bado. Bet nepagalvojau, kad pas mane gali atplaukti dar geresnė valtis arba laisvas. Ir atplaukė! Su nuostabiais, išmintingais ir įkvepiančiais keleiviais arba kitaip – mano būsimais draugais ir kolegomis. Ne visada vieni kitiems pritariam, keliam daug klausimų ir diskutuojam. Tačiau tą darome atvira širdimi, su pagarba ir pasitikėjimu. Pagaliau, nebijau pasakyti savo nuomonės, tai, ką galvoju ir kaip jaučiuosi. Tikriausiai, įdomu sužinoti, kodėl tie anie, anksčiau su manimi “plaukę” žmonės mane paliko. Galite spėti iš vieno karto. NES AŠ NUSTOJAU JIEMS PATAIKAUTI. Nustojau dalinti savo laiką ir energiją kaip gražiai supakuotą dovaną tiems, kurie to nevertino. Tiems, kuriems mano nuomonė nebuvo įdomi ar svarbi. Tiems, kurie tiesiog manimi manipuliavo ir naudojosi, kad patenkintų savo emocinius poreikius. Tiems, kurie nebuvo ir nėra pasiruošę išgirsti mano poreikius ir lūkesčius. Tiems, kurie savyje neturi empatijos. Tiesiog tokie žmonės mano artimoje aplinkoje nėra reikalingi ir jiems čia nėra vietos, todėl nematau prasmės aukotis ir stengtis juos išlaikyti šalia. Geriau paliksiu erdvės patirtims, žmonėms ir dalykams, kurie mane džiugina daug labiau arba nuveiksiu kažką naudingo sau. Pavyzdžiui, užsiimsiu saviugda. Suprantate, pasiduoti kitų žmonių įtakai nėra sudėtinga, ypač jei jautiesi nesaugus, bet išlikti su savimi sąžiningam ir ištikimam, išgirsti ir suprasti save, o tada imtis veiksmų – oho kiek darbo. Ir tam reikia daug drąsos. Nesgi ką kiti pagalvos? Kaip prieš juos atrodysiu? Ką jie pasakys? Čia tas pats, kaip kad spintoje kabėtų Tau labai patinkantis ir tinkantis drabužis, bet tu jo neapsivelki, nes bijai, kaip sureaguos kiti. Anksčiau to bijojau, šiandien galvoju: “O kodėl iš viso man tai turi rūpėti?”. Dabar aš prisiimu visą atsakomybę ir man nebereikia išorinio pritarimo (kurio taip desperatiškai siekiau), kad esu pakankamai gera ar vertinga. Nenoriu kitiems atiduoti šitos galios. Ką žmonės pagalvos neturi nieko bendro su mano saviverte ar manimi, tik su jais pačiais. Esu atsakinga už tai, ką sakau ir darau, bet ne už tai, kaip kiti į tai reaguos. Tai išlaisvina. Aišku, nereiškia, kad kitų žmonių nuomonė man visiškai nesvarbi – aplinkiniams kartais yra net lengviau pastebėti, tai ko patys nesugebame pamatyti, o tai gali padėti augti ir tobulėti. Tačiau egzistuoja toks dalykas, kaip konstruktyvi kritika ir komplimentai, bet tik nuo manęs priklauso ar jie tikrai konstruktyvūs. Sau vis primenu, kad mano laimė, ramybė ir psichologinė gerovė man yra 10954860030500005856 kartų svarbiau, nei tai, ką apie mane pagalvos (kartais ir tie, kurių aš net nepažįstu). Visada galiu rinktis. Aš renkuosi nepataikauti kitiems ir kurti sveikas ribas, nes tai yra labai didelė mano laimės ir autentiško gyvenimo dalis.
3

Appreciate
Comment
Book
Simona Burbaitė on KAS MAN PADEDA ĮVEIKTI NERIMĄ?blogger, author of the book, DJSome time ago
8 DALYKAI, KURIE MAN PADEDA ĮVEIKTI NERIMĄ. Anksčiau dažnai savęs klausdavau: „Ar ateis tokia diena, kai jau viską žinosiu? Kai niekada nebejausiu nerimo? Kai pagaliau mokėsiu tvarkytis su savo emocijomis? Kai visiškai save pažinsiu? Kai daugiau nebereiks stengtis ir dirbti su savimi?”. Dabar tokio klausimo sau nebeužduodu, nes supratau, kad savęs pažinimas yra viso gyvenimo procesas, o ne galutinė stotelė, kurią galima pasiekti greituoju traukiniu. Pasirodo, nerimas gali tapti puikiu gyvenimo kompasu – ženklu, kad einame netinkama kryptimi. Tik reikia tai pastebėti. Šiandien drąsinu nebijoti jaustis “ne taip” ir neneigti savo emocijų. Tikiu, kad dauguma jaučia nerimą (ypač šiuo metu). Aišku, kiekvienas labai skirtingai. Vieni jį patiria tik stresinėse situacijose, kiti turi ilgalaikį nerimą, kuris gali trukti ir visą gyvenimą. Aš dažnai nerimauju. Pati ne visada nesuprantu dėl ko, nes tam, atrodo, nebūna jokių aiškių priežasčių. O kartais būna ir net per daug aiškios. Nerimą pirmiausia pajaučiu fiziškai: lengvas galvos svaigimas, spaudžia kaklą ir krūtinę, pakyla pulsas, greitai pavargstu ir blogai miegu. Aš tai vadinu nerimo banga su kuria beveik išmokau susitvarkyti. Žemiau pasidalinsiu 8 dalykais, kurie man padeda įveikti, o gal greičiau susidraugauti su savo nerimu ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Galbūt, tai padės ir Jums. Skaitydami šį įrašą įsivaizduokite, kad ištiesiu Jums savo ranką ir sakau: “Žinau… Bet viskas bus gerai”. Trumpai apie mano patirtą panikos ataką – tada, kai gruodį pasidalinau savo istorija apie priepuolį Insta Stories (jis baigėsi sąmonės netekimu), gavau labai daug Jūsų žinučių su atviromis istorijomis ir patirtimis – ačiū Jums už tai. Bet dar daugiau žinučių gavau su prašymais pasidalinti tomis istorijomis. Tačiau suprantu, kad tai yra per daug asmeniška ir pasidalinti galiu tik savo patirtimi. Nemažai Jūsų sakė, kad po panikos atakų pradėjo vengti tų vietų ar situacijų, kurios galėtų sukelti ataką (pavyzdžiui, didelių susibūrimų, susitikimų su draugais ir t.t.). Tai noriu pasakyti, kad aš neketinau taip elgtis. Specialiai ėjau ir dariau viską, ko bijojau, kad nugalėčiau tas baimes. Noras gyventi normaliai, buvo didesnis, už, galbūt, paprastesnį problemos sprendimą – nuolat kažko vengti. Gali būti, kad panikos atakos jau yra ta riba, kada kūnas bando visais įmanomais būdais pasakyti, kad reikia sustoti ir įkvėpti gyvenimo – tą ir stengiuosi daryti. O po gruodžio mėnesio arti panikos atakos buvau vos vieną kartą, kai sausio pabaigoje su Matu skridome į Balį. Atsimenu lėktuve pradėjo trūkti oro, smarkiai plakė širdis, tirpo visos galūnės. Labai išsigandau, kad esu 10km virš žemės ir jei man kas nors nutiks nebus galimybės išlipti iš lėktuvo. Atrodė, kad galvoje sukosi filmas, kurio nepajėgiu sustabdyti. Kai suvoki, kad tuo momentu pati save “žudai” mintimis – iš tikrųjų pasidaro labai baisu. Tik nesuprantu ar pirma prasideda fiziniai pojūčiai ir tik po to užsisuka karuselė galvoje, kad mirsiu – ar atvirkščiai, ar viskas įvyksta viena metu. Ačiū Dievui, kad tada kažkaip sugebėjau nusiraminti ir neprivedžiau savęs prie blogiausios būsenos. Tai truko gal tik 15 minučių, bet kas yra nors kartą išgyvenęs panikos ataką – tikrai žino, koks kankinantis ir nemalonus tas jausmas. Fui. Jei jaučiu, kad kažkas panašaus artėja, stengiuosi “prigauti save” ir kažkokiu būdu įsižeminti (nerandu tam tinkamesnio žodžio), nes priepuolis gali pasikartoti netikėčiausiose situacijose/vietose. Svarbu žinoti, kaip elgtis ir dar perspėti artimuosius. Negarantuoju, kad tai, ką dabar perskaitysite Jums padės, bet man padėjo – atėjus panikos atakai turi nebijoti numirti. Iš tikrųjų. Neišvengiamas dalykas be mirties ir mokesčių yra ir faktas, kad mes nežinome, kokia bus ateitis ir dėl nieko negalime būti tikri. Mano siekiamybė – išmokti priimti gyvenimo netikrumą ir nesaugumą, jaustis patogiai apsuptai paslapties ir nežinomybės. Ramiai būti, niekur nebėgti ir stebėti, kas nutiks. Man atrodo, taip atrodo laisvė. Ir kaip rašo vienoje mano mylimoje knygoje apie nerimą: “Tam reikia daug kantrybės ir tiesiog nugyventi šioje žemėje pakankamai ilgai.” O dabar apie būdus, kurie man padeda prie to priartėti. 8 DALYKAI, KURIE MAN PADEDA SUSITVARKYTI SU NERIMU: 1. UŽDUODU SAU VIENĄ SVARBŲ KLAUSIMĄ. Stengiuosi prisiversti būti čia ir dabar ir paklausiu savęs: “Kas dabar mano gyvenime yra negerai?” Būtent DABAR. Ne vakar, ne rytoj, ne po metų, net ne po 5 minučių. Dėl ko nerimauju būtent šią akimirką? Jei šiuo metu jaučiat nerimą, galite dabar pabandyti, kai skaitote šituos žodžius, paklausti savęs to paties. Aš visada bandau įvardyti savo problemą nesistengdama jos pagražinti, bet ir neprisikurdama visokių nerealių scenarijų (kai nerimauju, tie scenarijai būna patys blogiausi, kaip filme be laimingos pabaigos). Aš gal įpratau “profilaktiškai” save sustabdyti ir vis paklausti, kas negerai – man tai labai padeda nepaleisti savo gyvenimo vadžių. 2. MEDITUOJU. Jaučiu, kad dažniausiai nerimas kyla dėl minčių, todėl meditacija man yra labai geras būdas nuraminti chaosą galvoje ir įsižeminti. Iš pradžių medituodavau su specialiais meditacijos įrašais, vėliau su ramia muzika, o šiandien medituoju tiesiog tyloje. Negalvokite, kad meditacijai reikia specialaus mokslo. Svarbu išsirinkti namuose vietą, kurioje visada medituosite (ilgainiui išmokau tą daryti netgi automobilyje, sėdėdama kavinėje ar būdama gamtoje – užsimerkiu ir pabūnu su savimi) ir, jei reikia, paskirti tam tikslų laiką. Medituoti galima bet kada ryte/dieną/vakare ir tiek laiko, kiek norisi. Be to, yra ir puikų meditacijos apps’ų, pavyzdžiui, HEADSPACE, RAMU. 3. REGULIARIAI LANKAUSI PAS PSICHOLOGĘ. Jau daugiau nei tris metus kiekvieną savaitę turiu vizitą pas psichologę – 2017 metais susirgau depresija, tada ieškojau pagalbos ir nuo to laiko šitų vizitų neapleidžiu. Man tai viena geriausių investicijų į save ir, tikriausiai, laukiamiausias savaitės susitikimas. Tai nereiškia, kad su manimi šiuo metu būtinai yra kažkas blogai ar aš sergu kokia nors psichine liga. Lankytis pas psichologą rekomenduočiau visiems be išimties, nes tai galimybė geriau save pažinti ir išmokti bei suprasti dauuug dalykų! Yra žmonių, kurie mano, kad po vieno apsilankymo pas psichologą jų gyvenimas apsivers aukštyn kojom. Arba dar blogiau – kad specialistas pakeis jų gyvenimą. Turiu nuvilti, nes neįvyks nei viena, nei kita. Viskas yra tik mūsų rankose ir tik mes priimame sprendimus ir darome veiksmus, tačiau su psichologo pagalba tai tampa šiek tiek lengviau. Vizitus pas psichologą prilyginčiau pasisodinimui save prieš veidrodį arba kitaip – akistata su savimi. Jis užduoda tokius klausimus, kurių, galbūt, savęs niekada neišdrįstum paklausti. 4. VAIKŠTAU PĖSČIOMIS. Visur, kur tik galiu ir kai turiu tokią galimybę. Kažkaip geriau pasidaro. Taip pat savaitgaliais labai patinka pasivaikščiojimai gamtoje (gamta ir grynas oras turi kažkokią magišką galią mane nuraminti) ir Vilniaus senamiestyje (mėgstu stebėti žmones ir nuostabius senamiesčio pastatus). 5. SPORTUOJU. Man tai = meditacijai. Užsiimdama malonia aktyvia veikla suteikiu sau prabangą apie nieką negalvoti. Tik žinoti, kad darau sau gera ir stiprinu savo kūną: kūnas fiziškai dirba, o protas ilsisi. Man labai patinka sportuoti sporto salėje su svoriais, daryti cardio ant laiptų, užsiimti muay thai ir šokti! 6. BANDAU IŠSIMIEGOTI KIEKVIENĄ NAKTĮ. Kai gruodį netekau sąmonės, po kelių dienų pasidariau kraujo tyrimus (nieko blogo nerado). Mano šeimos gydytoją pasiteiravo, koks yra mano miego rėžimas ir pasakė, kad būtinai reikia išsimiegoti kiekvieną naktį, nes kompensuoti miego yra neįmanoma ir tai dažnai būna priežastis, kodėl organizmas supyksta ir paskui daro cirkus. Manau panašiai buvo ir man – neužtekdavo miego, kad atgaučiau jėgas. Ir dabar ne visada pavyksta laikytis miego rėžimo, bet aš labai stengiuosi, nes kai tik išsibalansuoju – iškart jaučiu pasekmes. 7. NEPAMIRŠTU SUBALANSUOTOS MITYBOS. Neabejoju, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp to, ką valgome ir kaip rūpinamės savo kūnu. Maistas lemia mūsų fizinę ir psichinę būklę. Aš gerbiu savo kūną ir jam noriu duoti tik tai, kas geriausia. Kiek įmanoma, stengiuosi susiplanuoti dienos valgius, maistą gaminti namuose ir naudoti kokybiškus produktus. Kai mano mityba nėra padrika – jaučiuosi geriau ir saugiau, o tai neleidžia nerimui tapti padėties šeimininku. 8. DIGITAL DETOX. Praktikuoju kelis variantus. Pirmas – po 21 valandos vakaro išjungiu internetą telefone ir uždarau kompiuterį, net jei naršyklėje yra atidaryta keliolika skirtingų web skirtukų. Nieko tokio, kitą dieną viską galima susirasti iš naujo. Išorinių dirgiklių ribojimas nerimo klausimu labai padeda. Antras – viena diena per savaitę arba vienas savaitgalis per mėnesį, kai leidžiu sau iš viso neimti telefono į rankas. Neskaityti naujienų, nescroll’inti socialiniuose tinkluose ir t.t.. Leidžiu sau tiesiog… Būti. Su Matu kartais mėgstam trumpam pabėgti nuo miesto šurmulio į sodybą prie upės. Be to, ten nėra ryšio ir interneto. Man taip pat labai padeda knygos ir įvairūs podcast’tai. Žemiau dalinuosi keliais mėgstamiausias: Podcast’ai: Kaip prisijaukinti nerimą? Pokalbis su „Nerimo klinikos” įkūrėjomis Darja Norbute ir Ieva Žviniene Dialogas #9 – Ką reiškia būti savimi? Sultys. KAIP IŠLAIKYTI VIDINĘ RAMYBĘ TOKIU METU? GREITO GYVENIMO LĖTI POKALBIAI. Eugenijus Laurinaitis: Siekis būti tobulam yra beviltiškas Knygos: Sarah Wilson – „ĮVEIKTAS NERIMAS: pirmiausia pabaisą paverskime gražuole” David D. Burns – „Geros nuotaikos vadovas” Florence Falk – „Viena pati: moteriškos vienumos menas“ Gintarė Jankauskaitė – „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių be vaistų“ Įrašą norėčiau užbaigti su klausimu sau ir Jums: “Jei nugyvenus vieną gyvenimą, Tau duotų antrą – ką darytum kitaip?”

Appreciate
Comment
Book

Dovilė DaugvilaitėGetting things done in project management | 1st woman Human IPO in Baltics
Puikiai išdėstyta. Aš irgi visada sakau, kad svarbiausia daug miegot, gerai valgyt ir judėt. 💯
Appreciate
Download Qoorio to talk & learn from other Humans
Sign inJoin Qoorio
We use cookies to personalise content, provide social media features, and analyse our traffic. We value your privacy and only use the most necessary and analytical cookies. You can opt out at any time.